Siouxsie: stilius, kuris suformavo subkultūrą
Jos veidas iš 9-ojo dešimtmečio atpažįstamas iki šiol, o tai, kaip ji derino drabužius ir makiažą, vis dar pasirodo žmonių, kurie niekada negirdėjo jos muzikos, stiliuose. Siouxsie Sioux nekūrė įvaizdžio pagal jokį paruoštą receptą, tačiau sukūrė kažką, ką kiti ėmė mėgdžioti beveik iš karto.
Siouxsie Sioux stilius išaugo iš Londono pankų scenos 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, bet greitai ją peržengė. Vietoj vieno vientiso įvaizdžio ji kūrė jį iš kontrastų: ryškaus makiažo, geometrinių krojų, odos ir teatrinių elementų, kurie kartu veikė kaip kažkas visiškai nauja. Būtent šis stilizacijos kūrimo būdas suformavo tai, ką šiandien vadiname gotikine estetika.
Šiame straipsnyje rasi:
- iš kur kilo jos stilius ir kas jį skyrė nuo likusios scenos
- konkrečius drabužių ir makiažo elementus, kuriuos Siouxsie įvedė į apyvartą
- kaip šiandien gali semtis iš jos vizualinės kalbos nekopijuojant viso įvaizdžio
Pradedame.
Kaip atsirado Siouxsie stilius ir kuo jis skyrėsi nuo kitų scenos atstovų?
Siouxsie Sioux pradėjo kurti savo įvaizdį Londone, XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, aplinkoje, kuri pati dar neturėjo jokių nusistovėjusių taisyklių. Punkas tuo metu buvo sąmoningai antiestetiškas, provokuojantis, dažnai grubus. Ji paėmė iš jo energiją ir maištą, tačiau pasuko visiškai kitu vizualiniu keliu.
Vietoj sudraskytų, atsitiktinių derinių jos stilizacijos buvo apgalvotos ir tikslingos. Juoda, geometrija, ryškus kontrastas, griežtos makiažo linijos. Ne tam, kad atrodytum kaip žmogus, kuriam nerūpi išvaizda, o tam, kad atrodytum kaip žmogus, kuris tiksliai žino, ką daro. Tokio požiūrio toje scenoje beveik nebuvo.
Verta prisiminti ir kontekstą, kuriame visa tai vyko. Londone, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, niekas negalėjo užsisakyti paruoštos stilizacijos internetu ar užeiti į parduotuvę su pasiūla alternatyvių subkultūrų atstovams. Drabužius reikėjo ieškoti blukų turguose, persiūti, derinti su dėvėtų drabužių parduotuvių radiniais arba siūti patiems. Tai skatino kūrybiškumą ir lėmė, kad kiekvienas įvaizdis buvo konkrečių sprendimų rezultatas, o ne paruošto šablono kopija. Šiandien punk stiliaus drabužiai prieinami kur kas plačiau, todėl panašias stilizacijas galima kurti be būtinybės siūti nuo nulio.
Svarbus buvo ir meno bei popkultūros, nesusijusios su muzika, poveikis. Siouxsie sėmėsi įkvėpimo iš ekspresionizmo, kabuki ir ankstyvojo nebyliojo kino, o tai matyti iš to, kaip ji traktavo veidą ir siluetą kaip visumą. Šis derinys lėmė, kad jos stilių buvo sunku vienareikšmiškai priskirti kuriai nors kategorijai ir sunku nukopijuoti nesuprantant jo šaknų.
Ekspresionizmas suteikė jai aštrių kontrastų ir dramatiškų proporcijų. Kabuki, su tiksliu veido skirstymu į spalvos ir šešėlio zonas, paaiškina, kodėl jos makiažas atrodė labiau kaip kaukė nei kaip kasdienė grožio priežiūra. Nebylus kinas išmokė ją, kad veidas turi perteikti viską be žodžių, ir tai atsispindėjo kiekvieno elemento išraiškingume, nuo antakio lanko iki lūpų formos. Tai nebuvo atsitiktiniai įkvėpimo šaltiniai. Kartu jie sudarė vientisą vizualinę kalbą, atpažįstamą iš tolo.
Konkretūs drabužių elementai, kuriuos Siouxsie Sioux įvedė į apyvartą
Makiažas ir šukuosena kaip stilizacijos dalis, o ne priedas prie jos
Siouxsie makiažas nebuvo stilizacijos užbaigimas. Jis buvo jos pagrindas. Stipriai pailgintas akies kontūras, linija nutiesta toli už voko, ryškiai apibrėžtos lūpos, blyški arba stipriai kontrastuojanti su likusiu veidu oda. Aukšta ir standžia šukuosena papildė visumą ir kartu su makiažu sudarė vieną bendrą formą.
Techniniu požiūriu toks efektas reikalavo konkrečių priemonių. Stiprios fiksacijos putos arba lakas plaukams, gelio arba labai pigmentuotas pieštukas akims, matinė pudra visam makiažui užfiksuoti. Be tinkamų priemonių efektas išsitrindavo po kelių valandų, ypač per koncertus, kur temperatūra ir judėjimas darė savo. Tai viena iš priežasčių, kodėl daugelis bandančių atkurti šį įvaizdį jaučia, kad kažkas ne taip, dažniausiai problema slypi būtent ištvermingume, o ne pačioje technikoje.
Šiandien toks požiūris, kai šukuosena ir makiažas yra lygiaverčiai stilizacijos elementai, o ne tik fonas drabužiams, sugrįžo į madą daugelyje alternatyvių estetikų. Pastebėjau, kad būtent šis elementas sunkiausiai perkeliamas į kasdienybę, nes reikalauja nuoseklumo ir laiko, tačiau rezultatas iš karto atpažįstamas.
Drabužiai ir aksesuarai, apibrėžę jos sceninį ir kasdienį įvaizdį
Siouxsie garderobe nuolat kartojosi keli konkretūs elementai: glaudžiai priglundantys korsetai ir bodžiai, odinės arba vinilinės kelnės, tinkliniai topai, aukšti iki kelių šnuruojami batai. Kirpimai buvo glaudūs arba ryškiai asimetriški, be jokių kompromisų patogumui ar atsitiktinumui.
Proporcijos čia turėjo didelę reikšmę. Glaudus viršus derinamas su vienodai priglundančiu apačia kūrė vertikalų, pailgintą siluetą, kurį dar labiau pabrėždavo aukšti batai. Iki kelių šnuruojami batai, dažnai ant storos padės arba nedidelio stulpelio, optiškai pailgindavo koją ir kartu suteikdavo visam deriniui svorio, kurio paprastos aulinukės neduotų. Tai buvo sąmoningas proporcinis sprendimas, o ne vien skonio reikalas.
Prie to prisidėdavo aksesuarai, kurie šiandien yra gotikinio papuošalų klasika, tai yra platūs smeigtukiniai apyrankiai, antkakliniai diržai, auskarai kryžių arba geometrinių formų pavidalu. Čia nebuvo nieko atsitiktinio. Kiekvienas elementas stiprino visumą ir derėjo prie konkretaus silueto, kurį Siouxsie nuosekliai kūrė tiek scenoje, tiek už jos ribų.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad jos kasdieninis įvaizdis drastiškai nesiskyrė nuo sceninio. Tai reta tarp to laikotarpio atlikėjų ir viena iš priežasčių, kodėl jos stilius taip giliai įsiskverbė į subkultūrą, o ne liko tik koncertų kostiumu.
Toks nuoseklumas tarp scenos ir kasdienybės turėjo praktinę įtaką tam, kaip jos stilius buvo suvokiamas ir mėgdžiojamas. Kai kas nors nešioja tam tikrą įvaizdį tik scenoje, sunku jį suvokti kaip kažką realiai dėvimo. Kai ji išeina tuo pačiu į gatvę, kavinę, apsipirkti, siunčia signalą, kad tai ne kostiumas. Tai tiesiog drabužiai. Ir būtent šis signalas lėmė, kad kitos kartos pradėjo traktuoti šį stilių kaip kažką, ką galima dėvėti kasdien, o ne tik ypatingomis progomis.
Kaip Siouxsie stilius paveikė tai, ką fanai pradėjo dėvėti kasdien?
Jos įvaizdžio įtaka subkultūrai buvo labai konkreti ir matoma iki šiol, žiūrint į tai, kaip žmonės sudaro gotikinės mados derinius. Fanai nekopijavo visų sceninių įvaizdžių, nes tai būtų buvę nepraktiška. Jie imdavo atskirus elementus ir įpindavo juos į kasdienius drabužius.

Ryškus juodos spalvos kontrastas su šviesia oda, geometrinis akių makiažas ir aukštai susukti arba struktūrizuoti plaukai tapo tuo, ką buvo galima atkurti be sceninio biudžeto. Užtekdavo juodo marškinėlio, tamsaus akių pieštuko ir šiek tiek plaukų lako. Būtent šis prieinamumas lėmė, kad stilius pasiekė platų žmonių ratą, o gotikinės subkultūros šaknys siekia kaip tik tokius savaiminius skolinius.
Pastebėjau, kad daugelis žmonių pradėdavo nuo vieno elemento, pavyzdžiui, nuo ryškiai nubrėžtos akių linijos, ir palaipsniui aplink tą vieną atskaitos tašką kūrė likusį derinį. Taip veikia šio tipo mada: viena išraiškinga detalė pakanka, kad visuma įgytų prasmę.
Svarbu ir tai, kad jos stilius nereikalavo konkrečios figūros ar tam tikro konteksto. Aptemptos kelnės, tinklinės pirštinės, masyvūs papuošalai ar aukšta apykaklė tiko tiek koncerte, tiek įprastą dieną. Tai suteikė fanams didelę laisvę pritaikyti šiuos elementus prie savo gyvenimo, o pats žodis gotika ir jo istorija slepia daugiau reikšmių, nei iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti.
Ką iš jos vizualinės kalbos gali šiandien panaudoti nekopijuodama viso įvaizdžio?
Šio stiliaus stiprybė ta, kad jis veikia dalimis. Nereikia viso sceninio aprangos komplekto, kad galėtum iš šios estetikos pasisemti kažko konkretaus sau. Jei nori geriau suprasti jos principus, verta susipažinti su gotikinės mados pagrindais ir pamatyti, kaip atskiri elementai dera tarpusavyje.
Labiausiai perkeliamas elementas yra linijų ir proporcijų kontrastas. Glaudus viršus su plačiu sijonu, ryškiai išreikšti pečiai prie siauro liemens, kietos geometrinės formos derinamos su minkšta medžiaga, pavyzdžiui, satino palaidine. Tai veikia nepriklausomai nuo progos ir nereikalauja jokio konkretaus aprangos žanro.
Antras elementas yra požiūris į makiažą kaip į neatskiriamą visumos dalį, o ne kaip į baigiamąjį akcentą. Jei kurioji stilizaciją aplink ryškiai išreikštas akis, likusi apranga gali būti paprasta ir vienspalvė. Šis balansas leidžia įvaizdžiui atrodyti aiškiai, o ne perkrautai.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kaip parinkti aksesuarus. Vienas ryškus akcentas, pavyzdžiui, platus odinis apyrankis arba geometriniai papuošalai, padaro daugiau nei keli smulkūs elementai iš karto. Tai principas, kuris jos stilizacijose matomas labai aiškiai ir kuris šiandien vis dar puikiai tinka kasdieniams deriniams. Verta nepamiršti, kad gotikinė muzika formavo šią estetiką nuo pat pradžių, todėl suprantama, kodėl tam tikri vizualiniai pasirinkimai yra tokie būdingi ir ilgalaikiai.
Čia ne apie konkretaus įvaizdžio atkūrimą. Čia apie tai, kad paimtum iš jo tai, kas tinka tavo pačios aprangos stiliui, ir sukurtum kažką savo.
Siouxsie Sioux stilius ir jo įtaka gotikiškai madai iki šiol
Siouxsie nesukūrė vieno kostiumo, kurį reikėtų mėgdžioti, o įrankių rinkinį, kuriuo galima naudotis savo sąlygomis. Ryškus makiažas kaip stilizacijos dalis, neakivaizdūs medžiagų deriniai, geometrija krojyje, teatrališkumas be perdėjimo. Visa tai vis dar veikia ir vis dar matoma tame, kaip žmonės rengiasi kasdien.
Jei nori pamatyti, kaip šie elementai atrodo šiuolaikiniuose drabužiuose ir aksesuaruose, užsuk į Gotyka parduotuvę, kur rasi gotikinę aprangą ir papuošalus, įkvėptus alternatyvios scenos įvairiais jos pavidalais.
